Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Jei Jūsų vaikas mikčioja...



Dalykai padedantys kalbėti:

1. Namuose sukurkite ramesnę aplinką.
2. Su vaiku kalbėkite lėčiau, neskubėdami.
3. Leiskite vaikui pabaigti išsakyti savo mintis.
4. Stenkitės nekalbėti už vaiką ir neskubinkite jo baigti savo minčių.
5. Išklausę vaiko minčių, atsakykite lėtai ir neskubėdami, vartodami žodžius, kurie nuskambėjo ir jo kalboje.
6. Prieš atsakydami vaikui, padarykite pauzę.
7. Per pietus išjunkite televizorių ar radiją. Tai laikas šeimos pokalbiams, o ne programų klausymui.
8. Tuo metu, kai vaikas kalba, palaikykite tiesioginį kontaktą akimis. Jeigu vaikas pradeda kalbėti su Jumis tuo metu, kai Jūs dirbate darbą, reikalaujantį susikaupimo (vairuojate automobilį ir pan.), pasakykite jam, kad dabar negalite į jį žiūrėti, tačiau jo atidžiai klausotės.


Ko nereiktų daryti:

1. Užbaigti vaiko sakinių.
2. Skubinti vaiką kuo greičiau pabaigti savo sakinį ar žodį, pakartoti žodį.
3. Pertraukti vaiko kalbą.
4. Reikalauti ar drąsinti nuolat kalbėti greitai, tiksliai ir apgalvotai.
5. Dažnai taisyti, kritikuoti arba mėginti pakeisti jo kalbėjimo manierą, jo tariamus garsus ir žodžius.
6. Greitai kalbėti su vaiku, ypač kai jam liepiama sulėtinti kalbėjimo tempą.
7. Žiūrėti pernelyg jaudinančias televizijos laidas.
8. Sukurti per daug skubrią atmosferą namuose, įteigti nuolatinę būseną ar elgesį, tarsi „viskas turėjo būti padaryta dar vakar“.
9. Versti vaiką sakyti neilgas kalbas, vaidinti, garsiai skaityti ar deklamuoti svečiams, giminėms ar kaimynams.



2015 m. gegužės 22 d., penktadienis

Kalbos neišsivystymas

Kalbos neišsivystymas

   Tai visos kalbos sistemos nepakankamas susiformavimas, apimantis garsų tarimą, panašių garsų skyrimą, žodyną, kalbos gramatinę sandarą bei rišlų pasakojimą. 



Kalbos neišsivystymo priežastys

 Dažna pirminio  kalbos neišsivystymo priežastis - ankstyvas organinis galvos smegenų pažeidimas. Smegenis pažeidžia intoksikacijos, asfiksijos, centrinės sistemos ligos bei traumos. Neigiami faktoriai vaisių gali veikti nėštumo periode, gimdymo metu ir pirmaisiais gyvenimo metais. Sunkiausi kalbos trūkumai atsiranda dėl vaisiaus centrinės nervų sistemos pažeidimo III-IV mėnesį. Taip pat gimdymo metu patirtos traumos, deguonies stygius gali nulemti ne tik kalbos sutrikimus.
    Kalbos formavimuisi turi įtakos ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais persirgtos ligos bei jų komplikacijos. Pavyzdžiui, pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį gydytojai nustato raumenų tonuso sutrikimą, jam pasireiškus, vaikas yra glebus, nenoriai sėdasi. Toks sutrikimas lemia ir kalbos vystymąsi – jeigu raumenų tonusas išlieka žemas, logopedas dažnai stebi pasyvų liežuvį, nejudrias lūpas. Tokiu atveju labai svarbu laiku suteikti reikalingą pagalbą.
    Mažylio kalbos raidai įtaką daro ir artimų žmonių kalba. Jeigu šeimoje kalbama rišliai, taisyklingai, vartojant turtingą žodyną, vaikas natūraliai to mokosi. Šilti šeimos narių santykiai ir malonus bendravimas – būtinos sąlygos ne tik sėkmingai kalbos plėtotei, bet ir asmenybės formavimuisi.

Kalbos neišsivystymas skirstomas į;
  • žymų
  • vidutinį
  • nežymų


Žymus kalbos neišsivystymas – tai visiškas nekalbėjimas arba kalbą sudaro keletas garsažodžių ar žodžių santraukų. kartais juos bando jungti į sakinius. Painioja daiktų ir veiksmų pavadinimus. Neturi poreikio mėgdžioti suaugusių kalbą, bandydami kartoti pasako tik atskiras žodžio dalis. Pasyvus žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Dažnai pasitelkiama gestai, mimika. Vaikai gerai supranta kalbą tik konkrečioje situacijoje. Sunku įvykdyti du ar daugiau nurodymų. Dažnai neskiria fonemų, nesugeba skirti vieną nuo kito fizinių garsų arba foneminė analizė nesuprantama ir neįveikiama. Neįmanoma rasti nurodyto garso žodyje, skirti žodžius besiskiriančius viena fonema. Tai neretai trunka ne vienerius metus.

Vidutinis kalbos neišsivystymas.  Bendraujama dažnai iškreiptais, bet jau tikrais žodžiais. Suprantamos kai kurios gramatinės formos. Ne visada skiria daiktavardžių skaičius. Geriau supranta veiksmažodžių laikų formas. Jau diferencijuojami klausiamieji  žodeliai. Gausėja ekspresyvusis žodynas. Vaikai pradeda skirti ir vartoti savo kalboje daiktų, veiksmų, ypatybių pavadinimus, kai kuriuos įvardžius, jungtukus, prielinksnius. Retkarčiais pasitaiko ir prieveiksmių.
Dažnai nežino spalvų, formų pavadinimų. Beveik nevartoja būdvardžių. Nežinomi žodžiai keičiami panašių, panašios paskirties daiktų pavadinimais: avis vadinama ožka, višta - gaidžiu, padas - koja, skrybėlė - kepure.
 Daromos grubios žodžių kaitymo, derinimo, valdymo klaidos. Sakiniai trumpi. Pasakojimai situatyvūs. Labai ryškūs garsų tarimo trūkumai. Iškreipia daugiaskiemenius žodžius, praleidžia, sukeičia vietomis skiemenis garsus. Foneminė klausa nepakankama rašymo, skaitymo mokymuisi. Vaikai nepajėgia atlikti žodžių  garsinės  analizės užduočių.

Nežymus kalbos neišsivystymas. Pakankamai rišli kalba su kai kuriais fonetiniais, leksiniais gramatiniais trūkumais. Vaikai kalba labai paprastais sakiniais, išreiškia pagrindines mintis, kurios be konkrečios situacijos ne visada suprantamos. Pasyvus ir aktyvus žodynas gausesnis, bet dar ribotas. Dalį daiktų pavadina netiksliai : alkūnę vadina ranka, pėdą - koja, sijoną - suknele ir pan.
Nepavadina kiek retesnių veiksmų: irkluoja, čiuožia, slidinėja, rieda, šliaužia. Būdvardinis žodynas dar labai skurdus. Savarankiškoje kalboje vengia vartoti ne visai žinomus žodžius. Silpni žodžių darybos, kaitymo, valdymo, derinimo įgūdžiai Pvz. akmenys - akmenai, žmonės - žmogai, su valtimi - su valčia, šunys - šuniai.
 Vaikai skiria daiktų, veiksmų, atskirų požymių pavadinimus, pradeda vartoti įvardžius, paprastus prielinksnius, kartais jungtukus. Gana taisyklingi mažybiniai daiktavardžiai. Retai vartoja sudurtinius žodžiai.
  Vaikai kalba sakiniais. Gali rišliai pasakoti. Sakiniai išplėstiniai, tačiau trumpi.
 Dar išlikę garsų tarimo trūkumai: sigmatizmas, rotacizmas, lambdacizmas, skardžiųjų, minkštųjų priebalsių tarimo trūkumai. Painiojami išmokti, bet neįtvirtinti garsai. Labiau iškreipiami ilgesnių žodžių priebalsių junginiai.
 Foneminė klausa nepilnavertė, nepakankami garsinės analizės įgūdžiai. Vaikai neskiria klausa 1-2 grupių garsų: skardžiųjų- dusliųjų, švilpiamųjų- šnypščiamųjų.

 Parengta pagal A. Garšvienė, R. Ivoškuvienė „Logopedija“, 1993
                                                               

2015 m. gegužės 14 d., ketvirtadienis

Alternatyvioji komunikacija - kas tai?

"Vienas iš pačių pagrindinių ir būtiniausių žmonių poreikių yra bendravimas. Neįsivaizduojame savęs negalėdami suprasti kito. Aklieji bendrauja Brailio raštu, kurtieji - rankų gestų kalba. Psichiškai ir fiziškai neįgaliesiems jau šiandien įvairiose pasaulio šalyse naudojama simbolių kalba. Įvairioje užsienio specialiojoje literatūroje šiai kalbai apibūdinti naudojami terminai - Augmentatyvioji ar Alternatyvioji Komunikacija (AAK) arba pagalbinė komunikacija. Mūsuose ji yra iš esmės nauja bendravimo forma, todėl daugiau teorinė - praktinių žinių, o tuo labiau, specialių techninių priemonių turime labai mažai.
AAK - tai įvairių simbolių kalba. Ji naudojama tada, kai neįgalusis turi kalbėjimo problemų, t.y. negali  komunikuoti garsine kalba, negali patenkinti savo poreikių, suprasti vienas kitą. Įvairios AAK rūšys patenkina neįgaliųjų poreikį kalbėti, skaityti ir rašyti. AAK naudojama visur - ugdymo įstaigose, ligoninėse, aptarnavimo sferoje, įvairiose įstaigose, net aukštosiose mokyklose.
Yra įvairūs AAK lygiai, kurie pasirinktinai pritaikomi, atsižvelgiant į intelektą:
 Bendravimas konkrečiais daiktais;
 Bendravimas nuotraukomis;
 Bendravimas paveikslais;
 Bendravimas piktogramomis (stilizuoti paveikslai);
 Bendravimas BLISS simboliais ( tai tarptautinė simbolių kalba, turinti labai plačias  naudojimo galimybes, tai stilizuoti linijiniai piešiniai).
Įvairiose pasaulio šalyse (Kanada, JAV, D. Britanija, Skandinavijos šalys) yra naudojamos skirtingos AAK sistemos ir metodikos.
Negalią turinčių žmonių gyvenime vis didesnį vaidmenį ima vaidinti kompiuteriai ir specialioji programinė įranga. Jie padeda lavinti įvairius pojūčius ir moko geriau orientuotis aplinkoje, lavina negalią turinčiųjų savarankiškumą."
 
Šaltiniai: http://www.likit.lt/all/nei_prob.htm#00030