Dalykai padedantys kalbėti:
1. Namuose sukurkite ramesnę aplinką.
2. Su vaiku kalbėkite lėčiau, neskubėdami.
3. Leiskite vaikui pabaigti išsakyti savo mintis.
4. Stenkitės nekalbėti už vaiką ir neskubinkite jo baigti savo minčių.
5. Išklausę vaiko minčių, atsakykite lėtai ir neskubėdami, vartodami žodžius, kurie nuskambėjo ir jo kalboje.
6. Prieš atsakydami vaikui, padarykite pauzę.
7. Per pietus išjunkite televizorių ar radiją. Tai laikas šeimos pokalbiams, o ne programų klausymui.
8. Tuo metu, kai vaikas kalba, palaikykite tiesioginį kontaktą akimis. Jeigu vaikas pradeda kalbėti su Jumis tuo metu, kai Jūs dirbate darbą, reikalaujantį susikaupimo (vairuojate automobilį ir pan.), pasakykite jam, kad dabar negalite į jį žiūrėti, tačiau jo atidžiai klausotės.
Ko nereiktų daryti:
1. Užbaigti vaiko sakinių.
2. Skubinti vaiką kuo greičiau pabaigti savo sakinį ar žodį, pakartoti žodį.
3. Pertraukti vaiko kalbą.
4. Reikalauti ar drąsinti nuolat kalbėti greitai, tiksliai ir apgalvotai.
5. Dažnai taisyti, kritikuoti arba mėginti pakeisti jo kalbėjimo manierą, jo tariamus garsus ir žodžius.
6. Greitai kalbėti su vaiku, ypač kai jam liepiama sulėtinti kalbėjimo tempą.
7. Žiūrėti pernelyg jaudinančias televizijos laidas.
8. Sukurti per daug skubrią atmosferą namuose, įteigti nuolatinę būseną ar elgesį, tarsi „viskas turėjo būti padaryta dar vakar“.
9. Versti vaiką sakyti neilgas kalbas, vaidinti, garsiai skaityti ar deklamuoti svečiams, giminėms ar kaimynams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą